1. Šlifavimo ir poliravimo apdorojimo būdai yra skirtingi
Šlifavimo apdorojimas reiškia apdirbamo paviršiaus apdailinimo procesą, santykinį šlifavimo įrankio ir ruošinio judėjimą esant tam tikram slėgiui, naudojant šlifavimo įrankį padengtas arba prispaudžiamas abrazyvines daleles.
Poliravimas reiškia mechaninių, cheminių ar elektrocheminių veiksmų naudojimą, siekiant sumažinti ruošinio paviršiaus šiurkštumą, kad paviršius būtų šviesus ir lygus. Tai ruošinio paviršiaus modifikavimo procesas, naudojant poliravimo įrankius ir abrazyvines daleles ar kitas poliravimo priemones.
2. Šlifavimo ir poliravimo apdorojimo tikslumas skiriasi
Šlifavimas gali būti naudojamas įvairioms metalinėms ir nemetalinėms medžiagoms apdoroti. Apdorojamos paviršiaus formos apima plokštuminius, vidinius ir išorinius cilindrinius ir kūginius paviršius, išgaubtus ir įgaubtus sferinius paviršius, sriegius, dantų paviršius ir kitus profilius. Apdorojimo tikslumas gali siekti IT5~01, o paviršiaus šiurkštumas – Ra0,63~0,01 mikrono.
Poliravimas pagerina ne ruošinio matmenų ar geometrinių formų tikslumą, o tam, kad išgautų lygų paviršių arba veidrodinį blizgesį, o kartais ir blizgesį (matavimą). Paprastai poliravimo ratas naudojamas kaip poliravimo įrankis. Poliravimo ratas paprastai yra pagamintas iš kelių drobės, veltinio arba odos sluoksnių, o abi pusės yra suspaustos metaliniais diskais, o ratlankis padengtas poliravimo priemone, tolygiai sumaišyta su mikromiltelių abrazyvais ir riebalais.
